biržė

1 bir̃žė sf. (2) Tr, Pbr, Krkl, biržė̃ (4) Sb, Slm, bìržė (1) Žg, Nmn 1. įsmeigiama į žemę šiaudų ar šakelių kuokštelė pažymėti, iki kur nukrito sėjami grūdai: Kišk didesnę bir̃žę, užstos grumstai, ir nebematysi, iki kol nusėta Ps. Matyt, neseniai sėta, kad dar bir̃žės tebešiurpso Sml. Įkišk biržès tankiau – nesimato, kur sėti Km. Bìržes reikia gerai įkišti, kad vėjas nepaverstų Lnkv. 2. įbesta į žemę medžio šakelė pažymėti sienai tarp kaimynų pievų, gairė: Ištraukė visas bìržes, ir nebematyti, ligi kur pjauti Ds. ║ draudyklė: Įstatyk bìržę, kad nevaikščiotų per pievą Ds. 3. gairėmis nukaišiota linija: Tiesią varyk bir̃žę Stč. Užvesk bir̃žę Dgl. Netiesiai jų bìržės išbiržytos Trgn. 4. vienu ėjimu apsėjamas dirvos ruožas, sėjamo lauko plotas nuo vienos nubiržytos linijos iki kitos: Bir̃žė dar liko nesėta Rm. Koks sėjėjas, tokia bir̃žė Jnš. Jis vienu pylimu sėja, siauros biržės Kp. Biržės metas teužakėta Kp. Koks ten sėjikas – vieną bir̃žę tankiai susėja, kitą retai Srv. Sėjėjas užima plačią bir̃žę Pbr. Mūsų visi javai per bir̃žę iš pakraščių nuganyti Ds. Paskutinei bìržei (bir̃žei) nepritekau sėklos Ėr. 5. neplatus, ppr. užsėtas dirvos ruožas, lysvė: Varsnos ilgumo, per bir̃žę platumo pasėjom linų Trs. Kiek ten tų jo miežių – pora bir̃žių Sml. Mano dirva dviejų bir̃žių pločio Vad. Sėjau ir linų kelias biržès Kp. Aria laukus bir̃žėm Grk. Trys birželáitės bulbų pasodinta Lz. 6. miško ruožas, miško plotas, paskirtas (atmatuotas) kirsti, nusakinti ir pan.: Iškirto bir̃žę miško Ppl. Jau išskirstė mišką į bìržes Ndz. Mišką bir̃žėm kerta Grž. Spėja pasiekti išdegusią miško biržę, privirtusią apanglėjusių medžių J.Dov. 7. miške iškirsta linija: Čia ne bìržė, o kirtimas Ml.